„Šiandien Lietuvoje niekas nekalba apie kokybę, gerus darbus – visi tik ir šneka apie mažą kainą. Tai neturi ateities, turime vertinti kokybę“, – interviu „Statybai ir architektūrai“ teigė E. Voisiat.

 

– Kaip pavyko išsikovoti vietą po Švedijos saule? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

– Dirbome šia kryptimi pusantrų metų. Atvirai šnekant, bandėme įžengti ir į Vokietijos rinką. Dalyvavome konkurse, bet mums nepasisekė. Didžioji problema buvo sertifikavimas. Darbininkui ten būtina turėti aibę sertifikatų. Bandėme įsitvirtinti ir Jungtinėje Karalystėje, ir Norvegijoje. Viską darėme vienu metu. Didžiausia sėkmė mus lydėjo Švedijoje.

Tačiau turėjome labai daug investuoti. Lėktuvų bilietai mums buvo tapę kaip troleibusų talonėliai. Nuolat skraidėme ten ir atgal. Esu buvęs 55 susitikimuose, kol sudarėme pirmąją sutartį. Vis dėlto po pusantrų metų ledą ne pralaužėme, o ištirpdėme. Pralaužti labai lengva pasiėmus kokį kūjį ar laužtuvą, o mes tirpdėme, kol atsivėrė skylė – nedidelė, bet labai sėkminga.

Iškart gavome užsakymų atlikti darbus prestižiniuose objektuose. Vienas jų – keliolikos milijonų eurų vertės darbai Stokholme statomame „Norra lanken“ tunelyje. Čia dirbame ir dabar. Tunelis pradės veikti nuo 2017 metų, bet mes darbus turime baigti iki 2015-ųjų. Kitas objektas – darbai vienoje didžiausių pasaulyje rūdos kasyklų. Ten atlikome elektros įrangos ir montavimo darbus, pastatėme 75 000 kVA galios transformatorius ir sėkmingai baigėme projektą anksčiau laiko.

Tai rodo ir mūsų gebėjimus, ir švedų mokėjimą planuoti darbus. Nebuvo jokio spaudimo dėl terminų, tik realiai apskaičiuotas laikas, darbuotojų skaičius ir pan. Štai kodėl pasisekė baigti darbus 20 dienų anksčiau, negu planavome.

 

– Kokių skirtumų pastebite dirbdami Lietuvoje ir Švedijoje?

– Išties viskas labai skiriasi – ir mentalitetas, ir darbo kultūra. Per 32 darbo statybose metus nesu matęs tokios aukštos kultūros, kokia yra Švedijoje. Pavyzdžiui, elektrikai ateina į visiškai baigtą objekto dalį: visur švaru, išsiurbta, nėra jokių pašalinių daiktų. Viskas padaryta taip, kad būtų galima normaliai dirbti.

Lietuvoje – viskas vienoje vietoje vienu metu: šalia elektriko darbuojasi tinkuotojas, dažytojas, plytelių klojėjas. Švedijoje darbai vyksta etapas po etapo. Viena kompanija atlieka savo darbus, tuomet perduoda kitai – nėra tokio jovalo kaip Lietuvoje. Dėl to dirbti smagu ir patogu. Nėra prastovų, viskas aišku, nereikia blaškytis ir smarkiai kaitalioti projektų, planų.

 

– Kokie yra artimiausi Jūsų įmonės veiklos planai?

– Šiandien 70 proc. mūsų veiklos sutelkta Švedijoje ir 30 proc. – Lietuvoje. Švedijoje jau esame įsteigę dukterinę įmonę, turime nemažai partnerių, galimybių, nuolat nagrinėjame projektus, bendradarbiaujame su švedų įmonėmis ir tikimės čia gauti daugiau užsakymų. Tai labai rimti pramoniniai objektai.

Patenkinti ir mūsų darbuotojai. Elektrikai Lietuvoje uždirba 1,5–2 tūkst. litų, o Švedijoje – 5–7 tūkst. litų. Žmonės stovi eilėje laukdami tokių komandiruočių. Esame sudarę grafikus: mėnesį jie dirba Švedijoje, po to grįžta pailsėti namo savaitę ir vėl išvažiuoja.

 

– Su kokiomis kliūtimis susiduriate dirbdami užsienyje?

– Ko gero, pati didžiausia problema – mūsų darbininkų kultūra ir etika. Už alkoholio vartojimą jau atleidome keturis Švedijoje dirbusius darbininkus. Į šią bėdą žiūrime labai rimtai, ir darbuotojai tai pradeda suprasti. Vis dėlto keistis būtina. Jaunimą sukontroliuoti lengviau, o pagyvenę darbuotojai sunkiai keičia savo įpročius, nes taip jau pratę dirbti.

 

– Kas paskatino taip atkakliai ieškoti užsakymų užsienyje?

– Žodis „paskatinti“ tinka tuomet, kai žmogus pasirenka pats. O mes buvome priversti, nes neturėjome kitos išeities.

 

– Kaip vertinate dabartines veiklos perspektyvas Lietuvoje?

– Nesiruošiu niekur išvažiuoti ir niekam to nelinkiu. Niekur nėra gyventi geriau nei Lietuvoje. Vis dėlto eksportuoti darbus ir grįžti su pajamomis į Lietuvą – puiku. Kalbant apie darbų apimtis mūsų šalyje, viskas priklauso nuo ekonomikos augimo. Tačiau matome labai liūdną perspektyvą. Šiandien Lietuvoje niekas nekalba apie kokybę, gerus darbus – visi tik ir šneka apie mažą kainą. Tai neturi ateities, turime vertinti kokybę. Pirmi trys punktai – kokybė, ketvirtas – kaina. Taip yra visur: Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir kitur
Vakaruose.

                                                                                                                                                                                                     

Atgal

Interneto sprendimas: "WEBGuru"

Ateities g. 2D, LT-08333, Vilnius, Lietuva Tel.: +370 5 2328333, +370 5 2102800 Faks.: +370 5 2328100.
© 2010 Eugensa. Visos teisės saugomos.